Paslaugos

Topografinės nuotraukos

Topografinė nuotrauka (planas) – tai detalus žemės sklypo situacijos brėžinys, kuriame pažymimi reljefo ypatumai, pastatai, inžineriniai tinklai, keliukai, tvoros, želdiniai ir kiti matomi bei požeminiai objektai. Ji sudaroma atliekant tikslius geodezinius matavimus vietoje. Šis planas būtinas rengiant statybos projektus, derinant komunikacijų (vandentiekio, elektros, dujų) projektavimą ar keičiant žemės naudojimo paskirtį. Be topografinės nuotraukos negalima pradėti daugumos projektavimo darbų. Ji taip pat naudojama pateikiant dokumentaciją savivaldybėms ar projektuotojams.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai

Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

Projektai rengiami vadovaujantis organizatoriaus išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais. Projektų rengimą organizuoja: kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius.

Kada reikia rengti šiuos projektus?

• Kai reikia padalinti žemės sklypą į kelis atskirus sklypu;

• Kai reikia sujungti kelis sklypus į vieną;

• Kai reikia pakeisti sklypo ribas (pvz., išlyginti ar tikslinti ribas su kaimynais);

• Formuojant naujus sklypus valstybinėje ar savivaldybės žemėje, pavyzdžiui, išsinuomojant ar įsigyjant sklypą;

• Norint įteisinti esamą naudojimą, kai sklypas naudojamas ne pagal registruotą situaciją.

Reikalingi dokumentai formavimo ir pertvarkymo projektui rengti

• Žemės sklypo planas, tuo atveju, jeigu sklypas yra suformuotas;

• Nekilnojamojo turto registro išrašas;

• Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar savivaldybės išduoti leidimas bei reikalavimai formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatorius

• Privačios žemės savininkas, kuris nori pertvarkyti ir performuoti savo asmeninę žemę (būtini tai įrodantys dokumentai);

• Projekto iniciatorius taip pat gali būti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Poreikis – formuojamas arba pertvarkomas valstybinis žemės sklypas;

• Savivaldybės tarybos direktorius. Tokiu atveju, kai reikia formuoti arba pertvarkyti būtent savivaldybei priklausančio žemės sklypo ribas.

Projekto rengimo etapai

• Gaunamas leidimas ir reikalavimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti;

• Sudaroma sutartis rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą;

• Rengiama žemės sklypo topografinė nuotrauka, jeigu taip yra nurodyta reikalavimuose;

• Projekto grafinės ir tekstinės dalies rengimas;

• Projekto viešinimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas;

• Atliekami naujai suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas – vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, rengiamas siekiant kaimo gyvenamųjų vietovių neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės ūkiu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. šie projektai rengiami per Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (TPDRIS). Projektų rengimą gali inicijuoti savivaldybės administracijos direktorius arba, kai projektas skirtas vieno ūkio žemės valdos tvarkymui, – privačios žemės savininkas ar valstybinės/savivaldybės žemės patikėtinis.

Reikalavimai ūkininko sodybos vietai parinkti

Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nuo 2023-07-01 (imtinai) įsigalioja nuostata, kad „neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teis priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami šiais planavimo tikslais

• Miškui įveisti ne miško žemėje;

• Ūkio žemės valdai pertvarkyti;

• Ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti;

• Suplanuoti žemės ūkio ir kaimo plėtrą.

Geodezinės (išpildomosios) nuotraukos

Geodezinė išpildomoji nuotrauka - tai tiksli topografinė schema, kurioje atvaizduojami ką tik pastatyti ar rekonstruoti inžineriniai statiniai, tinklai bei įrenginiai (pvz., vandentiekio, kanalizacijos, elektros, dujų vamzdynai ir kt.) su jų faktine padėtimi žemėje. Ji rengiama pagal geodezinius matavimus, atliktus po statybos ar montavimo darbų.

Kada reikalinga geodezinė išpildomoji nuotrauka?

• Po inžinerinių tinklų įrengimo – vandentiekis, kanalizacija, dujos, elektra, lietaus nuotekos ir kt;

• Pabaigus statybos darbus, kai reikalingas objekto pridavimas Valstybinei statybos inspekcijai;

• Statybos užbaigimo deklaracijos ar pažymos gavimui;

• Registruojant statinius Registrų centre;

• Perduodant tinklus savivaldybei ar eksploatuojančiai įmonei.

Sklypo riboženklių atstatymas - nužymėjimo darbai

Ribų paženklinimas – tai žemės sklypo ribų paženklinimas riboženkliais. Jei ženklinamame sklype buvo pastatyti laikini riboženkliai, jie yra pakeičiami nuolatiniais. Jei riboženklių nebėra, t. y. jie buvo sunaikinti, riboženkliai yra atstatomi ženklinimo metu.

Ribų ženklinimo ir riboženklių atstatymo darbai vykdomi, remiantis visais turimais planais, žemėtvarkos projektais ar kitais su teritorijų planavimu susijusiais dokumentais. Jeigu sklypui nėra atlikti kadastriniai matavimai riboženklių atstatymas galimas tik atlikus minėtus matavimus.