Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai

Kas yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas?

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo eiga

• Pateikiamas prašymas. Prašymą organizuoti projekto rengimą asmenys gali pateikti užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS (www.zpdris.lt) arba raštu. Tuo atveju, kai prašymas teikiamas raštu turėtų jį pateikti projekto organizatoriui – savivaldybės administracijos direktoriui pagal žemės sklypo buvimo vietą.

• Sprendimo priėmimas. Gautas prašymas išnagrinėjamas ir priimamas institucijos sprendimas dėl projekto organizavimo, projekto rengimo reikalavimų.

• Projekto rengimo sutarties sudarymas. Asmenys ŽPDRIS gavę institucijos teigiamą sprendimą dėl projekto organizavimo bei projekto rengimo reikalavimus turi sudaryti sutartį su projekto rengėju ir ją įkelti į ŽPDRIS. Sutartys su projektų rengėjais sudaromos už ŽPDRIS ribų. Projektai rengiami ir įgyvendinami projektą iniciavusių asmenų lėšomis. Projekto byla rengiama ŽPDRIS.

• Projekto rengėjas parengtą projektą suderina su projektą iniciavusiu asmeniu ir jį ŽPDRIS pateikia derinti projekto organizatoriui.

• Projektas viešinamas. Informacija apie projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt).

• Projektas derinamas su institucijomis. Projekto organizatorius projektą per ŽPDRIS teikia derinti kitoms institucijoms.

• Projektas tikrinamas ir tvirtinamas. Suderintą projektą projekto organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, kuris atlieka projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti. Projektą tvirtina projekto organizatorius.

Kokiais atvejais yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai?

Projektas rengiamas šiais atvejais:

• kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami;

• kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai);

• kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;

• kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

• kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai;

• kai įsiterpusį valstybinės žemės plotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais numatoma sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;

• kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) keičiami į numatytą savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane arba, kai:

• padalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas suformuojant atskirus kitos paskirties (tuo atveju, kai gyvenamosios paskirties pastatas ar kitas statinys ir jų priklausiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

• padalijamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas suformuojant atskirus kitos paskirties (tuo atveju, kai pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais įregistruotas Nekilnojamojo turto registre) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus;

• atidalijamas iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo suformuojant atskirus kitos paskirties (tuo atveju, kai gyvenamosios paskirties pastatas ir jo priklausiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre) ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

• atidalijamas iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo suformuojant atskirus kitos paskirties (tuo atveju, kai pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais įregistruotas Nekilnojamojo turto registre) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus (miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodytas bendraturčių skaičius šiame žemės sklype);

• padalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas suformuojant atskirus žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Žemės plotas, kuriame pagal Projektą numatoma pakeisti žemės ūkio paskirtį į miškų ūkio paskirtį ir kuris sudaro vientisą miško masyvą, negali būti skaidomas į atskirus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, jeigu miško žemės plotas yra arba taps mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, nustatytus Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje;

• atidalijama iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo miško žemė. Žemės plotas, kuriame numatoma pakeisti žemės ūkio paskirtį į miškų ūkio paskirtį ir kuris sudaro vientisą miško masyvą, negali būti skaidomas į atskirus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, jeigu miško žemės plotas yra arba taps mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, nustatytus Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje;

• pertvarkomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas atidalijant esamas žemės ūkio naudmenas, suformuojant atskirus miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis už iki atidalijimo buvusios miško žemės plotą;

• žemės sklype, kuris savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje nepateko į prioritetinius plotus, kuriuose numatyta įveisti mišką, ir kuriame miškas įveistas parengus žemės sklypo planą su įveisiamo miško ribomis, žemės ūkio paskirtis keičiama į miškų ūkio paskirtį;

• pertvarkomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (tuo atveju, kai žemės sklypas reikalingas buvusiai sodybai atstatyti) suformuojant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus;

• padalijamas žemės ūkio paskirties sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas suformuojant atskirus žemės ūkio paskirties sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo ir žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypus arba suformuojant žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypus;

• padalijami privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, esantys valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatytais atvejais.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus

Kas yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas?

Tai dokumentas, kuriuo nustatoma, kaip galima padalyti, sujungti ar pakeisti žemės sklypo ribas, formuoti naujus sklypus arba pakeisti jų paskirtį.

Kada reikia rengti tokį projektą?

Projektas reikalingas, kai norima:

• padalyti ar sujungti sklypus;

• keisti sklypo ribas ar paskirtį;

• suformuoti naujus sklypus statiniams, keliams, viešosioms erdvėms;

• prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą.

Kur kreiptis dėl projekto?

Prašymą galima pateikti internetu per ŽPDRIS sistemą (www.zpdris.lt) arba raštu savivaldybei pagal sklypo vietą.

Kas apmoka projekto rengimą?

Visas išlaidas padengia projekto užsakovas.

Kaip vyksta procesas?

• Pateikiamas prašymas.

• Savivaldybė priima sprendimą.

• Sudaroma sutartis su projekto rengėju.

• Projektas rengiamas, viešinamas ir derinamas.

• Galutinai patvirtina savivaldybė.

Kiek laiko tai užtrunka?

Priklauso nuo projekto sudėtingumo ir derinimo su institucijomis – paprastai nuo kelių mėnesių iki pusės metų ar ilgiau.

Ar galima pakeisti žemės sklypo paskirtį?

Taip, bet tik jei tai numatyta savivaldybės bendrajame plane ir leidžia įstatymai.

Ar projektas viešinamas?

Taip, visi projektai skelbiami ŽPDRIS, kur galima susipažinti ir pateikti pastabas.

Kas priima galutinį sprendimą?

Savivaldybės administracijos direktorius, suderinęs su atsakingomis institucijomis.

Ką svarbu žinoti prieš pradedant?

• Patikrinkite, ar planuojami pakeitimai neprieštarauja savivaldybės planams.

• Skirkite pakankamai laiko, nes procedūros užtrunka.

• Patogu kreiptis į specialistus, kurie padės sutvarkyti visus formalumus.

Kiek kainuoja projektas?

• Kaina priklauso nuo:

• žemės sklypo dydžio ir vietos;

• kiek sklypų reikia suformuoti ar pertvarkyti;

• ar reikalingas paskirties keitimas;

• papildomų derinimų su institucijomis.

Orientacinė kaina dažniausiai prasideda nuo 800 eurų, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.